Kur sukti kemperio vairą?

posted in: Naujienos | 0

Pasak kemperius nuomojančių bendrovių, dauguma „kemperistų“ vasarą važiuoja šiomis kryptimis: Latvija, Lenkija, Vokietija, Kroatija, Norvegija. 

Turintys mažiausiai laiko (4-6 dienas) renkasi artimesnes šalis. Jeigu žmonės jaučiasi pavargę ir nori pabūti vienumoje, pasigrožėti gamta, rekomenduotinas Latvijos maršrutas. Per savaitę galima smagiai apvažiuoti ratą pradedant Ryga ir baigiant Palanga arba atvirkščiai. Tarp Rygos ir Palangos yra maždaug 450 kilometrų atstumas ir šimtai vietų, kur galima apsistoti prie pat jūros. 

Šios vietos yra tiek mokamos, tiek nemokamos. Pirmosios vietos – tai oficialūs kempingai, skelbiami įvairiuose tinklapiuose arba maži „kempingiukai“ įkurti tiesiog ūkininkų kiemuose. Nakvynė dviem žmonėms ir kemperiui čia kainuoja nuo 10 iki 25 eurų. Ūkininkas pasitenkins dešimtine, o didžiuosiuose kempinguose reikės mokėti dvigubai brangiau. Už tuos pinigus gauni praktiškai tą patį: prisijungimą prie elektros, dušą ir tualetą. Ir žinoma – daug, daug ramybės. 

Norintiems šiek tiek judresnių atostogų, rekomenduotinas Lenkijos maršrutas. Populiariausios trys kryptys – Mozūrų ežerai, esantys per keliasdešimt kilometrų nuo Lazdijų, Lenkijos pajūris bei Lenkijos kalnai aplink Zakopanę. 

Pirmasis maršrutas – tai daugybė ežerų, gražūs miesteliukai, įdomūs dviračių maršrutai. Iki Lenkijos pajūrio iš Vilniaus reikia važiuoti kiek daugiau nei 500 kilometrų. Ten galima aplankyti lenkišką Neringos variantą, pasidžiaugti Gdansko senamiesčiu, Gdynės, Sopoto gyvu gyvenimu, užsukti į garsiąją Malborko pilį. Viskas ten gerai, gražu ir įdomu, tik vasarą vargins žmonių gausybė. Juk Lenkijoje gyvena per 40 milijonų žmonių. 

Kalnų maršrutas nėra labai populiarus, nes gana tolimas: 800 – 900 kilometrų. Lenkija pasižymi tikrai neblogu servisu, geromis kainomis ir gardžia virtuve.

Kam norisi aukštesnių kalnų, tie juda dar šimtą, kitą kilometrų iki Slovakijos ir Austrijos. Alpės yra pačios aukščiausios ir gražiausios. Austrija yra brangi šalis, tačiau tai neaktualu „kemperistams“. Šioje šalyje yra tūkstančiai vietų, kuriose galima nemokamai nakvoti su kemperiu: aikštelėse šalia kalnų keltuvų, ežerų pakrantėse ir pan. Alkį numalšinti padės Čekijoje pirkti nebrangūs produktai, o iš šaldytuvo ištrauktas čekiškas alus puikiai atgaivins.

Jeigu atostogos nesibaigia septintą dieną, o jų yra bent dvigubai daugiau, tuomet verta leistis į tolimesnes keliones. Pavyzdžiui, Kroatiją. Nuostabi šalis, į kurią galima važiuoti kasmet. Joje yra dešimtys ir šimtai salų, salelių – kiekviena iš jų turi savo senąją architektūrą ir yra savaip žavi bei jauki. 

Jeigu Kroatijos per maža, labai verta užsukti į Juodkalniją, kuri nusileidžia tik kainų lygiu, tačiau tikrai ne grožiu. Reikia planuoti, kad tokioje kelionėje teks įveikti apie 4000-5000 kilometrų, priklausomai nuo to, kiek Kroatijos norite pamatyti. Artimiausias taškas nuo Vilniaus yra maždaug už 1800 kilometrų. Dažniausiai važiuojama perLenkiją, Čekiją, Austriją ir Slovėniją. Vienas vairuotojas tą atstumą įveikia per dvi dienas. 

Nuvažiuoti kemperiu 1000 kilometrų nėra labai lengva, nes tai ne lengvasis automobilis. Kemperis ne toks greitas, ne toks vikrus, jis lėčiau greitėja ir lėčiau stoja. Be to, greitai važiuojant, ženkliai didėja degalų sąnaudos, todėl reikėtų tenkintis 110 km/h greičiu. Tai toks greitis, kai važiuoji greičiau už krovininių automobilių srautą, tačiau mašina tokiu režimu naudoja optimalų kiekį degalų – maždaug 10 – 11 litrų.

2000 kilometrų į vieną pusę – tiek nutolę dauguma mus dominančių šalių: Italija, Vokietijos pietūs, Šveicarija, Olandija, Prancūzija. Tiek pat teks įveikti, jeigu sugalvosite nuvažiuoti iki Norvegijos šiaurės. Važiuodami į Norvegiją apsišarvuokite kantrybe, nes eismas toje šalyje yra labai lėtas, o degalai – brangūs. 

Olandija vilioja dviratininkus. Atvykę su kemperiu ir savais dviračiais, galėsite be vargo kasdien nuvažiuoti apie 100 kilometrų vien dviračių takais.

Dviračių eismo infrastruktūra puikiai išvystyta ir Vokietijoje, Italijoje bei Šveicarijoje. Vienas puikiausių maršrutų Vokietijoje yra Reino – Mozelio slėnis. Nuolat važiuojate palei upę, o ant jos krantų akį džiugina maži senoviniai miesteliai ir pilys. Prie upės driekiasi net kelių šimtų kilometrų dviračių takas.

Vyno mėgėjai čia džiūgaus – šio regiono vyndariai gamina puikų baltą vyną, kurio čia galima ragauti tiesiogiai pas juos ar bet kurioje kavinėje. Gražiausios Vokietijos vietos yra pietinėje dalyje. Čia yra kalnų, daugiau saulės – dėl to ir žmonės šiltesni.

Šveicarija yra ta vieta, į kurią reikia važiuoti su kemperiu. Tuomet mėgausitės nepaprastu šalies grožiu ir jums nerūpės „piktos“ šios valstybės kainos. Kalnų ir dviračių sporto mėgėjams čia tikrai yra ką veikti.

Italija yra stebuklas – tai muziejus po atviru dangumi. Joje veiklos ras bet kuris žmogus: jeigu norisi ežerų, prašom – šiaurės Italijoje tyvuliuoja nuostabūs, dideli Como, Gardos, Magiore ir kiti ežerai. Aplink juos galima keliauti dviračiais. Kalnų mėgėjams čia tikras rojus – galite laipioti po kalnus visoje šalies šiaurinėje dalyje, vidurio Italijoje ir netgi pietuose. Pavalgyti čia skanu ir nebrangu, su kemperiu galima sustoti daugelyje nemokamų vietų, o ir kempingai ne patys brangiausi. Į šią šalį norisi grįžti vėl ir vėl.

Smagu, kad labai pagerėjo keliai kaimyninėje Lenkijoje. Dabar nuo pat Balstogės galima važiuoti autostrada per visą Lenkiją. Kelionė tampa trumpesnė ir lengvesnė.